Varniū konėgū seminarėjė
Straipsnis ėš Vikipedėjės, encikluopedėjės žemaitėškā.
Varniū konėgū seminarėjė - nu 1623 m. lig 1864 m. veikus muokīkla katra rėngė katalėkū dvasininkūs Žemaitėjes vīskopėjē.
Torėnīs |
[taisītė] Ėstuorėjė
Varniū konėgū seminarėjė sava veikl pradiejė 1623 m., kumet iš Kražiū i Varniūs bova pasiūstė do jėzuitū konėgā: Andrios Kumlevičios ė Mats Flascios su dvėjes bruoles: Mėkaluojo Andrėjausko ė Luko Sebastijonavičio. Enėi iemies vadovautė čė ikorta seminarėjē. Muokīta moralėnes teoluogėjes, apeigū, bažnītėne gėiduojėma ė kėtkuo. Muokīdavuos 6-8 stodėntā. Vīskopū nuomuonė, seminarėjė veikė prastā, gal dėltuo i neėlgā. 1628 m. ana perkelta i Kražius. Varniūs pastačios nauj' morėn katedr, XVII o. pabaiguo imta rūpintėis, ka konėgū seminarėjė viel veikto Varniūs. 1739 m. vīskops Jūzaps Karpis Varniū seminarėjes ėkorėma reikalam skīr' 6000 lėnkėškū auksiniū, vīskopa skatėnamė seminarėjės korėma riemė ė tortingesėnė konėgā. J. Karpis pradiejė seminarėjes Varniūs statīb, vuo ano ožbėngė vīskops Untuons Domininks Tėškevičios. Seminarėjė veikl pradiejė 1741 m. Savuotiškim tris mienėsius trunkontėms „kvalifikacėjes kėlėma kursams" būdava sukvėitamė i jau išvėntintė bėi parapijuos' dėrbuntīs konėgā. Seminarėjė išlaikīta iš. A. D. Tėškevičiaus šiuom reikmiem ožrašītū Palūksče ė Kojainiū kaimū. Muokīmou pagerintė, be jėzuitū, bova kvėitamė ė muokītuojā pėjuorā. Reikalā geruokā pasėtaisė, vīskops ė kapėtola bova patėnkintė.
1762 m. Žemaičiū vīskopo paskėrts Juons Domininks Luopacinskis. Uns riemė kningū leidīb, bova dailes ė lėteratūras milietuos, sava dvarelie Lukiškies (Vėlniou) turiejė gaus' bibliuotek ė mena kuolekcėj. Anuo vīskopavėma meto perstatīta 19 Žemaitėjės bažninčiū, Viržuvienūs' isteigta rezidėncėjė. Varniū katedra išgrīsta mamūro, mėstelie pastatītė nomā vėkarams ė chuoristams, pri muokīklas - muokītuojams, pradieta rūpintėis nauja seminarėjės pastata statībo bovoses katedras vėituo, skėrta 40 000 auksiniū iš anuo pajemū. 1767 m. puopėžiou pranešta, ka jau bėngama statītė mūrėnė seminarėjė. Tas bova ivīkdīta aplė 1770 m.
Numalšėnos 1863 m. sokėlėma, cara valdžė 1864 m. Varniū konėgū seminarėj perkiel' i Kaun.
[taisītė] Semėnarėjės pastats šėndėin
Didingė restauroutė seminarėjės rūmā tebstuov i šėndėin, anū 1999 m. pradiets korėt Žemaičiū vīskopīstes moziejos. Tas pates metās Žemaičiū koltūras draugėjes ėnėciatīva pri tū rūmū pastatīts skolptoriaus Arūna Sakalauske sokorts paminklos, katruo statīb, be daugele Lietovuos ėnstėtucijū, pariemė ė garsos Žemaičiū vīskopū Giedraitiū giminies atstuovs Oksfuorda oniversiteta pruofesuorios Mėkuols Giedraitis.
[taisītė] Garsiausė seminarėjės stodėntā
- Silvestros Rusevičios (Silvestras Rusevičius; 1747-1831; lietovėškas raštėjės kūries, konėgs)
- Bonaventūra Gailevičios (Bonaventūra Gailevičius; 1752-1834; rašītuos, verties, konėgs)
- Jūzaps Arnolfs Giedraitis (Juozapas Arnulfas Giedraitis 1757-1838; rašītuos, verties, Žemaičiū vīskops)
- Motiejos Valončios (Motiejus Valančius 1801-1875; raītuos, Žemaičiū vīskops)
- Untuons Baranauskis (Antanas Baranauskas; 1835-1902; rašītuos, Sėinū vīskops)
- Untuons Vėinažindīs (Antanas Vienažindys; 1841-1892; poets)
- Untuons Strazdos (Antanas Strazdas; 1763-1833; poets, konėgs)