Vėlnios
Straipsnis ėš Vikipedėjės, encikluopedėjės žemaitėškā.
Vėlnios | |
---|---|
![]() ![]() |
|
Valstībė: | Lietova |
Savėvaldībė: | Vėlnious miesta savėvaldībė |
Giventuojē (2006): | 541 824 |
Vėlnios (liet. Vilnius) īr Lietovuos suostinė. Miests ėkurts dviejū ōpiū — Neries īr Vilniuos sankituo. Mieste gyven apie 541,3 tūkst. žmuoniū (2005). Vėlnios īr katalėkū arkivīskupīstes centrs īr nuo 1579 m. universitiėtėnis miests. Vėlnious miestā savivaldībe īr vienintelė Lietuvo, gulėntė par du miestos (Vėlniū ė Grėgėškes).
Torėnīs |
[taisītė] Istuorėjė
Vėlnios pėrma kart pamėnavuots rašītinius šaltinius XII a, 1321 m. patap žėnuoms pu konėgaikšte Gedėmėna 1323 m. rašīta laiška pėrklem. 1387 m. Jogaila suteik Vėlniou Magdeborga teises. Miesta herbė nu sena vaizdouts šv. Kristofuors, katras īr ė dabartėnemė miesta herbė.
Nu 1920 lėgi 1939 metū prėklausė Lėnkėje, bat prasidiejos II pasaulėnem karou viel atitek Lietovā.
[taisītė] Koltūra
[taisītė] Senamiestis
Vėlniaus senamiestis 1994 m. itraukts ė UNESCO svieta pavelda saraš. Čė ėšlėkė nemažā autentėškū XIV-XIX a. pastatu.
XIV a. miestou pletontėis susiformava dabartėnė Ruotošes aikštie. Ana dominava miesta planė ėr ėšrīškėn anuo radialėn sandar. XV-XVI a. spartē statītė gotėkėnē plītū mūr pastatā: prancėškuonū, bernardinū, domininkuonū vienuolīnū ansamblē, naujėjē pirkliū gildijū pastatā, Lietuvuos gotika būdingas arkitektūras stačiatikiū cerkves. Vėlnios dėl sava unikalaus kraštuovaizde ėr arkitektūras laikuoms vėina gražiausiu Europas suostėniu.
[taisītė] Kult pastatā
Miestė ėšlėka nemažā (ape 30) ėvariū stiliu bažninčiū. Garseuses ėš anū Šv. Onuos bažninčė ė Vėlniaus arkikatedra bazilika.
Be katalėkėškū bažninčiu tep pat īr ė kėtu relėgėju švėntuoviū. Vėlniou īr net 23 vienuolīnā, daugiau nego bet kor kėtor Lietuvuo.
[taisītė] Vėlniaus universitets
Vėlniaus universitets ėkorts 1579 m. ėr īr vėins seniausiu universitetu Europuo.
Kaliedu eglotė Vėlnio pri katedras 2007 m. |
Kaliedu eglotė Vėlnio 2007 m. |