Graikėjė
Straipsnis ėš Vikipedėjės, encikluopedėjės žemaitėškā.
|
|||||
![]() |
|||||
Valstībėnė kalba | graikū kalba | ||||
Suostėnė | Atienā | ||||
Dėdliausis miests | Atienā | ||||
Valstībės vaduovā | Karolos Papoulias
Prezidėnts
Kostas Karamanlis
Ministra\os Pirmininks
|
||||
Pluots - Ėš vėsa - % ondėns |
131 940 km² (94) 0,86% |
||||
Gīventuoju - 2006 lėipa (progn.) - Tonkoms |
10 688 058 (74) 81,01 žm./km² (86) |
||||
BVP - Ėš vėsa - BVP gīventuojui |
2005 (progn.) 243,30 mlrd. $ (37) 22 800 $ (31) |
||||
Valiota | Euras (€) | ||||
Čiesa zuona - Vasaras čiesos |
UTC +2 UTC +3 |
||||
Liousoms Paskelbta
Pripažinta |
1821 kuov 25 1828 |
||||
Valstībėnis himnos | Graikijos himnos | ||||
Interneta kuods | .GR | ||||
Šalėis tel. kuods | 30 |
Graikėjė (Hellas), Graikėjes Respublika (Ellinikí Dimokratía) - valstīb Europas pietričiūs. Ana užjem Balkanū posesal pietėn dal i tor daugiau nego 100 salū.
Graikėjes īr ES i NATO narie.
[taisītė] Puolitėn sistema
Graikėjė īr parlamėntėn demokratėjė. Valstībes vaduovs īr prezidėnts, katrū pinkiū metū kadencėje renk parlamėnts.
[taisītė] Administracinis suskīrstīms
Graikėj sudar 10 administraciniū kraštū, suskirstītū i 21 nom i Aton kaln vienuoliū respublik.
Žemīnā |
Antarktėda | Afrėka | Australėjė ėr Okeanėjė | Azėjė | Euruopa | Pėitū Amerėka | Šiaurės Amerėka |
Airėjė | Albanėjė | Andora | Austrėjė | Baltarosėjė | Belgėjė | Bosnėjė ėr Hercuogovėna | Bulgarėjė | Čekėjė | Danėjė | Estėjė | Graikėjė | Ėslandėjė | Ėspanėjė | Italėjė | Jongtėnė Karalīstė | Joudkalnėjė | Kėpros | Kroatėjė | Latvėjė | Lėnkėjė | Lichtenštėins | Lietova | Lioksembōrgs | Makedonėjė | Malta | Moldavėjė | Monaks | Nīderlandā | Norvegėjė | Portugalėjė | Prancūzėjė | Romonėjė | Rosėjė | San Marins | Serbėjė | Slovakėjė | Slovienėjė | Soumėjė | Švedėjė | Šveicarėjė | Okraina | Vatikans | Vengrėjė | Vokėitėjė |