Augustins Voldemars

Straipsnis ėš Vikipedėjės, encikluopedėjės žemaitėškā.

Augustins Voldemars (lt: Augustinas Voldemaras. 1883-1942) - Prieškar Lietuvuos politiks. Pėrmasis Lietuvuos Respublikas pirmininks.


[taisītė] Trumpa biografėj

Gėm 1883 metās balond 16 dėin Dysnas kaimė.

1897 metās baig apskrėtėis mokykl. Tarnav Daugėlėšk valsčiaus raštinie, vėliau bov taikuos tarpinink reikalū vedies. 1904 metās auks medalio baig peterburg gimnazėj, o 1909 mmetas - Peterburg universitet istuorėjes i filosuofėjes fakultet. 1910 metās išlaik magistr egzamėnus, o už disertacėj api Adrijan agrarinius istatėmus, gav auks medal.

Universitėtė rengies profesūra, skait graiku i romienu literatūr Peterburg muoteru aukštūsius kursus i Imperatuorėškuo teises mokykluo.

1911 metās Peterburg universitets anam suteik docėnt laipsn i tap pėrmuojo lietovio gavosio tuok laipsn Rusijuo.

1914-1915 metās stažavuos Italijuo i Švedijuo. 1916-1917 metās bov Permes universitet ekstraordinarinis profesuorios.

1917 metās dalyvav Rusėjes tautū kongrėsė Kijevė. Bov Ukrainas Radas veikies, atstovav Ukrainas delegacėje 1918 metū Brest-Litovsk taikuos derybuos tarp Tarybu Rusėjes i Vokietėjes.

Pasitrauk i Vokietėj, o 1918 metū pabaiguo atsuirad Lietuvuo, bov kooperouts i Valstybes taryb.

1918.11.11-1918.12.26 vadovav Ministru kabinetou, karto bov užsien reikalū ministros, kurį laik krašt apsauguos ministros.

II M. Šleževičiaus, III P. Dovydait, IV M. šleževičiaus, V E. Galvanausk Ministru kabinietus bov užsien reikalū ministros.

versal taikuos konferencijuo bov Lietuvuos delegacėjes vaduovs.

Nu 1920 metū diest ukštūsius kursus, 1922-1926 metās bov Lietuvuos universitet profesuorios.

1923 metās už politin straipsn mienės kaliej Varniū darb stovykluo.

Išrinkts III Seimo atstuovo nu Lietuvuos tautininkū sajunguos.

1926.12.17-1929.09.26 vadovav XIV Ministru kabinetou, karto bov užsien reiklaū ministros. nu 1928 metū lapkrėt laikėna ej krašt apsauguos ministr pareigas.

1929.05.06 anū užmošt band studėnta, bet Voldemars nenukentiej.

1929 metās ištrėmts i Platelius. vėliau policėjes priežiuruo gyven Zarasūs. 1934 metās nepavykos puč dalyvis, bov įkalints. 1938 metās amnestouts. Ištrėmts i užsien.

Karto su kėtas įkūr Lietuviu tautuos pažunguos partėj (1916), Lietuviu tatutininku sąjung (1924). Bov anū veikies. "Geležėn vėlk" organizacėjes vėins vadū.

Bendradarbiav spauduo. Paraš originaliū kuriniū, vert gruožėn literatūr.

1940 metās bėrže mienės grįž i Lietov. Tarybu valdžiuos suimts i ištrėmts. 1940-1942 metās gyven Ordžonkinidzie. Viel suimts i kalints Maskvuo.

Mėr 1942 metās gruod 16 dėin Maskvuos Butyrku kaliejėmė.