Japuonėjė

Straipsnis ėš Vikipedėjės, encikluopedėjės žemaitėškā.

日本国
Japuonėjės vėliava Japuonėjės herbs
(vieliava) (herbs)
Valsībėnis himns: Kimi ga Yo
Japuonėjės padėtis
Valstībėnė ruoda Japuonū kalba
Suostėnė Tokėjės
Dėdliausės miests Tokėjės
Ėmperatuorios Akihito
mėnėstros pėrmininks Yasuo Fukuda
Pluots
 — Vėsos
62-a
377 873 km2
Gīventuojū
 — Vėsi (2007)
 — Gīventuojū tonkums
10-a
127 433 494
337 žm./km2
BVP
 — Bedruos (2006)
 — vėinmam gīv.
3-a
4,22 trln. $
33 100 $
Valiota Jena
Čieso zona (UTC+9)
Liuosoms
-

Internets jp
Telefuonā kods +81

Japuonėje (lt. Japonija; jp.Nippon arba Nihon 日 (saule) 本 (šoknīs/kėlmė), požuodžiou „saulės kėlmė“) - Rėtū Azėjės šalės, asonti terp Ramiojo vuondenīno ė Japuonėjės jūras, Kuorėjas pusiasale rītu.

Torėnīs

[taisītė] Geograpėjė

Japuonėjė – salu valstībė, esontė ėšsėdiesčios palē Azėjės Ramiuojuo ondenīna pakronte. Ėš rītu salas sop Ramosis ondenīns, a vakarous Japounėjės, pėitous Rītu Kėnėjės, šiaurie Ochuotska jūras. Tarp Huonšiū ėr Šėkoku salu ėsėterpos Japuonėjės vėdėnė jūra.

[taisītė] Soskėrstīms

Ciels straipsnis Japuonėjės soskėrstīms

Japuonėjė īr soskėrstėta ė 47 ofėcialios admėnėstracėnios veinetos – prefektūrs. Anuos sosėformava XIX a. pabaiguo veituo daugiau nėi tūkstontė metu egzėstavosio žemiu. Be anu, īr neuofėcialūs admėnėstracėnē veinetā - regiuonā.

[taisītė] Demograpėjė

Etnėne sodėitės: ape 99,2% japuonā, 0,6% korėjėtē, 0,1% kėnā, 0,1% ainā ė kėtė. Pastaruoju meto aug imėgracėjė ėš Artimuju Rītu ė Pietrītiu Azėjes. Genetiškā tėk ape 4,8% japonu īr grīna japuonėška tėpa.

Miestūs gīven ape 82% pieteliu, vėrš 26% – Tokėjou. Daugoma pieteliu susitelki rītinie šalėis dalie, katruo īr bavēk vėsė dėdliausi miestā.

[taisītė] Ekanuomėka

Karto so JAV ėr ES, Japonėjė īr vėina magtīngeusiu svieta ekanuomėniu jėgu. Japuonėjes ekanuomėkuo dėdlē taikomas ėnovacėjes ė praktėkuo taikomė muoksla pasėikėmā.

[taisītė] Nūkalbas


Žemīnā

Antarktėda | Afrėka | Australėjė ėr Okeanėjė | Azėjė | Euruopa | Pėitū Amerėka | Šiaurės Amerėka

Azėjė

Afganėstans | Armienėjė | Azėrbaidžians | Bahreins | Banglodešas | Bruniejus | Butans | Fėlėpinā | Grozėjė | Indėjė | Indonezėjė | Irans | Iraks | Izraelis | Japuonėjė | Jemens | Juordanėjė | JAE | Kambuodža | Katars | Kazakstans | Kėnėjė | Kirkizėjė | Kovėits | Laosos | Lėbans | Malaizėjė | Maldīvā | Monguolėjė | Mianmars | Nepals | Omans | Pakėstans | Pėitu Kuorėjė | Rītū Timuors | Rosėjė | Saudo Arabėjė | Singapūrs | Sėrėjė | Šiauries Kuorėjė | Šri Lanka | Tadžikistans | Tailands | Torkėjė | Torkmėnistans | Ozbėkistans | Vietnams

Kėtuom kalbuom