Žemaitē

Straipsnis ėš Vikipedėjės, encikluopedėjės žemaitėškā.

Žemaitē īr tauta (o etninė gropė), katra gīven Vakarū Lietovuo, daugomas Žemaitėjuo. Teipuogi žemaitiu īr Klaipieduo, Vėlniuo, kėtūs Lietovuos miestūs, ožrobežī (Onglėjuo, Airėjuo, Ėspanėjuo).

Žemaitē rokoun žemaitiu kalba. Daugoms prieteliu īr katalikā, nuors žemaitē paskotinē vėsuo civilėzoutuo Euruopo prisėmė krikštiuonībė a lėgė ton čiesa buva paguonīs.

Per ėstuorėjė žemaitē dėdliausē Lietovuo laikė rīšios so skandėnavās, diel ton priežastėis anie sava mentalėteto īr artėmė švedam, danam ė nuorvegam. Tēp pat žemaitē ėšlaika magtīngā vėinībe so kėtās baltās (lietovēs, latvēs ė latgalēs). Dėliuojė dalės žemaitiu īr mangtīngė Lietovuos patrėjuotā.

[taisītė] Ėstuorėjė

   Tuo straipsnė a skėrsnė neutraloms īr gėnčītins. 
Prašuom veizietė dėskosėjė.

Žemaitē sosėformava, kap atskėrs sobetnuosos onkstīvāsēs vėdoromžēs, asėmėlioudamė dėdliuojė dalė koršio.

Žemaitē par vėsa Lietovuos ėstuorėjė drāsē gīne Lietova nu prėišo. Pavīzdou somoše Kalavėjoutio uordiena Saulies mūšie, kartop so lietovēs dalīvava Žalgere mūšie, dalīvava laisves kovuos po pėrmuojė svieta kara, prėišėnuos SSRS okopacėjā.

Žemaitē, kāp ė kėtė lietovē, magtīngā nokentiejė no Lietovuos okopacėjo:

  • Dėdlē daug žemaitiu bova ėšždodīta Lietova okopavos carėnē Rosėjā.
  • Vieliau žemaitiu daug ėšžodita ė ėštrėmta bova Lietova okopavos Nacėstėnē Vuokėitėjė ė SSRS.
    • SSRS okopavos Lietova 1940 m. ė 1944 m. prėiš vėsos žemaitios bova dėrbamas represėjės, anie tremamė ė Sėbėra, kor žmuonės būdava ožmošieniejamė, konkėnamė ba juokiu ėruodėmo, vėin tėk diel ton, ka pavīzdiou Liousuos Lietovuos čieso (1918-1940 m. dėrba muokītuojēs, toriejė sava ūkios, muokies, lėida sava vākos ī muokslos, prėklausė liousuoms uorganėzacėjuoms, kāp pavīzdiou šiaulēm, aba skautam). Nivėinam žemaitiou, aba žemaitē (aba anū šėimuos narem) ož ton nosėklatėmos dabartėnės Rosėjuos, katra prėsijėmė vėsos SSRS ėsėparėiguojėmos ė tėisės, naatsėpraše ė nasomuokėjė kuompensacėjuos.

[taisītė] Garsiausė žemaitē

[taisītė] Žemaitē gīventuoju sorašīmūs

Žemaitē senuovės gīvėntuoju sorašīmūs bova žīmėmė atskėrā nu lietoviu. Tas bova lėg XX om. pradiuos, kumet Smetuonas Lietovuo bova priskėrtė pri lietoviu, nuors 1926 metu Tarību sājongas gīvėntuoju sorašīmūs žemaitiu klasėfėkatuorios bova.