Žemaitiu Kalvarėjė
Straipsnis ėš Vikipedėjės, encikluopedėjės žemaitėškā.
Žemaitiu Kalvarėjė | ||
---|---|---|
Savėvaldībė | Plonges rajuons |
Žemaitiu Kalvarėjė (liet. Žemaičių Kalvarija) - miestalės Plonges rajuonie, pri kēle Plungė-Seda. 25 km. ī šiaurės rītus nu Plonges. Seniunėjes cėntros. Pro miestale tek opės Vardova.
Miestalės īr Žemaitėjes nacionalėniuo parko terituorijuo. Īr boves domininkuonu vienolīns, katramė dabā isikūrės Tėlšiū konėgū semėnarėjės propedeutinis kursos, Šv. Mergeles Marėjes Apsilonkėm bazilika. Upiū santakuo stūks šv. Juon kalns.
Žemaitiū Kalvarijuo īr 19 Krīžiaus kele kalna koplītiu. Ėš tuolėi matuoma Bazėlėka so stebuklėnga Dieva Muotėnas Marėjės pavėikslo.
[taisītė] Ėstuorėjė
Vėdoromžē gīvenviete bova ėstuorinie Cekle žemie (tumet kāp Gardė' arba Gardā). Pėrma karta mėnavuojama 1253 m. kalavijuotiū raštė. 1619 m. pastatīta koplīčia. 1644 m. isteigta pėrmuoji muokīkla. Mėstielis smarkē nukintiejė nu 1831 ė 1863 m. sokėlėmū. Tarpokario veikė vėinuoliū marijuonū vėinuolīns.
1964-1988 m. vadėnuos' Vardovo, Sājūde laikās sogražints ėstuorinis vards. 2003 m. kuova 12 d. Prezidėnta dekreto patvirtints miestele herbs.
2006 m. spalė 8 d. bazėlėkas pagrėndėniamė altuoriou esuntis Dieva Muotėnas so Kodėkelio paveiksls bova papoušts puopėžiaus Benedėkta XVI pašvėntintuom karūnuom, vuo paveikslė esuntė Dieva Muotėna tėtolouta Krėkštiuoniu šėimu karalienė. Tas patvėrtėn, ka paveikslos pripažīstams kāp torontīs steboklingū galiū. Lietuvuo da īr 9 tokėi Dieva Muotėnas paveikslā.
[taisītė] Atlaidā
Kuožnās metās Žemaitiu Kalvarėjuo bavēk dvė savaites vīkst Dėdėjē Žemaitiū Kalvarėjes atlaidā, katrie sōtrauk tūkstontios pėlėgrėmo ėš Lietovuos ė ōžsēne valstībiū.
[taisītė] Nūruodas
- Žemaitiū Kalvarėjės portėgrapėjes
- Boves duomininkuonū vėinuolīns
- Žemielapē
- Žemaitiū Kalvarėjė kāp švėntuovė
- Miestele ėstuorėjė