Kėnu-tėbetėitiu kalbas

Straipsnis ėš Vikipedėjės, encikluopedėjės žemaitėškā.

Kėnu-tėbetėitiu kalbas – kalbū šeima, katra sodar aple 250 Rītū Azėjuo vartuojamū kalbū. Vogol besėrokoujantiu skaitliu ta šeima nosėleid tik indėeuruopėitiu kalbuom. Dėdlės dalies tū kalbū savībė īr tuonā.

Ekspansėjės pruocesė kėnu-tėbetėitiu kalbu šeima sosėskaid i trės šakas:

  • kėnu
  • tėbetėitiu-mjanmu,
  • Jenisiejous ostiaku

[taisītė] Klasėfėkacėjė

  • Kėnu kalba (tuos tarmies dažnā laikuomas atskėruom kalbuom) ė anai artėma donganu kalba
  • Tėbetėitiu-mjanmu kalbas (Tėbetėitiu-birmėitiu kalbas):
    • Kamarupu (rokounamas Šiauries Rītu Indėjuo)
      • Kokiu-čėnu-nagu kalbas
      • Abuoriu-mėriu-daflu kalbas
      • Buodu, garu kalbas
    • Hėmalaju
      • Mahu-kėrantiu kalbas (ėskaitont nevaru ė magaru kalbas)
      • tibetėitiu-kinaūru kalbas (ėskaitont tėbetėitiu ė lepčiu kalbas)
    • Kiangu (tangotu) kalba
    • Kačinu kalba
    • Luolu, mjanmu ė nasiu kalba
    • Kajinu kalbas (karenu kalbas)
    • Baju kalba