Mindaugs

Straipsnis ėš Vikipedėjės, encikluopedėjės žemaitėškā.

Mindaugs (~1200-1263 m.) - Lietovuos dėdīsis konegaikštis (1236-1251 m. ė 1261-1263 m.) ė karalios (1251-1261 m.). Ano vainėkavėma deina (katra vagol ėstorėka Edvardā Gudavičiū īr lėipas 6) īr Lietovuos Respoblėkos valstībėnė šventė.

Tradicėška Mindaugs īr laikuoms Lietovuos valstībes vienītuoju, no vagol naujausios ėstorėkū tīrėmus manoma, kuo Lietovuos konėgaikštīstė gėvava da lėgi Mindauga. Mindauga vards pėrma kart ėstorėniuos šalėniuos minims 1219 m. Lietovuos ė Galiča - Voluinies taikuos sotartī. Mindaugs vīkde agresīve puolitėka, ė ivairiās būdās vīkdie Lietovuos žemiū centralėzacėja. 1251 m. Mindaugs apsėkrėkštīja, o 1253 m. lėipas 6 d. (vagol kėtus ėstorėkus bėrželė 29 d.) vainėkuots Lietovuos karaliom. No ons ož Lietovuos prėpažėnima krīžiuotiam atėdave dėdle dali Žemaitėjės (Karšovā) ėr Nadrovā. Vėliau taipuogi atėdavė Skalvā, Sielā ėr Dainuovā. 1261 m., puo Durbies mūšiuo, katruo metu žemaitē nogaliejė krīžiuotius, Mindaugs atsimetie no krėkštiuonībės, sosėgrāžėno Žemaitėje ėr pradieja kuovas so vokėiteis. 1263 m. Mindaugs buva nužudīts Aglounoj, kap manuoma konėgaikštio Treniuotos.

Mindauga pėlis buva vadėnama Vuoruta. Īr kelets versėju koriuo veituo ana galiėje būt, no labiausiā tikietėna, kuo Anīkštiu rajuone, ont Šeimīnėškiū pėliakalne.