Nauduotuos:Battousai/Svarbes dėskosėjės
Straipsnis ėš Vikipedėjės, encikluopedėjės žemaitėškā.
Čė vīksta svarbes dėskosėjės diel ruodas bendrėnėma ė kėtkuo. Prašuom vėsos prėsėdiet.
Torėnīs |
[taisītė] Ruoda a kalba?
Prīš kelės dėinas Zordsdavini daug ka nogāsdėna, ka gal būt ka žuodis ruoda netėnk šnekant api liet. kalbas. Būto smago nosprēst, a žuodis „ruoda“ tor tik tuokė siaura reikšmė, a ana galam nauduot ė šnekant api lietoviu ė kt. kalbas. --Battousai 10:53, 2007 spalė 30 (UTC)
Pargoldīsio sava nakuompetetėngos mėslėjėmos katruos somėsliejau remadamasės sava luogėka, nuors prėpažīsto ka tēp per drāsē teigo, nes gi eso tik ruoduotīras nažīmos fans :)
Tēp jau īr ka net labā gėmėnėngouse ruoduose būn panašiu žuodiu skėrtomā. Dabā neatsėmeno vėinuo labā geruo pavīzdiuo, ba kai prėsėmėnsio, parašīsio... Daba tuon pavīzdi paaiškėsio teuorėškā. Atsėrandant vės daugiau žuodiu vakarėitėškuo koltūruo, tuokes garses azėjietėškas ruodas kāp kėnu a japuonu (ėpatėngā japuonu, katrie bova labā ėzuoliouti) tor daug skuolėniu. Kāp pavėzdė, nuoriejau patėikt žuodi baltiems baltėniams apėbūdėnt onglu ir japuonu ruoduose. Tai, kas onglu ruoduo īr white shirts, japuonā taria „waitshattsu“ (pasėtėkslėnsio rašība). Tačeu per mažeu nė omžiu, japuonu ruoduo tas žuodis spiejo pakėist sava reikšme (t.y. waitshattsu reišk na tėk baltos baltėnios, bet ė bet kuokes kėtuos spalvas baltėnios). Tēp galieje būt ė so žemaitiu ė lietoviu ruoduom. Lietoviu ruoda kėties sparteu nė žemaitiu, tuodie gal būt, ka ruoda žemaitėškā reišk ė šnekesys, ė kalba.
Dar kāp pavīzdė patėiko latvėška „kalba“ reikšme - „valoda“. Argi napanašos ė žuodi ruoda? --Battousai 11:16, 2007 spalė 30 (UTC)
Nu, pamegenso viskon sodietė i vėina vėita ;)
- Laišioks ėš dūnėninkės bėngosės kalbuos muokslus: (kalba netaisīta)
Vuo sep, diel zuode ruoda - tai yra is senuju rastu atejes zuodis, unsa reisk na tekt 1) kalba kap tam tekruos valstybes ar tautuos kalba, bet er - 2) puokalbi, pasisnekiejema. Er ses laikas, mon atruoda, ka ruoda greiciau soprontama ontra prasme.
As tai rasyciau na ruoda, bet tap, kap dabar sakau, kap mona babune saka - tysiuog kalba. Nes jego pradiesem dabar vaikytys zuodiu es senuju rastu, tai tomet kuozna zuodi galem tap pakeiste, ka na tekt ausktaite, bet er 99 pruoc. zemaitiu nieka nasopras. Vuo kuoks tekslos tos encikluopedijes? ka soprastom, ar ka nasoprastom? - "Ruoda" rēšk ne vėn "pokalbis", bet ė "kalba", ale ta "kalba", kor par tuostus saka. RIMKIENĖ Nijuolė [1]
'Žemaitėška ruoda
Sveikė, Žemaitiu puonā, bajuorā,
Pasėrokoukem šėndėin mes duorā.
Ar mes dar gīvė, ar mes dar galem,
A bėrst iš mūsa galvieliu spalē?
Spaudė krīžiuokā, smaugė maskuolē,
Bet atsėlaikė žemaitē bruolē,
Ėšlaikė sava papruotius, kalba
Ėr šėndėin sava Tievīnė gelbie.
Pri parlamėnta stuojuom kap sėina
Ėr nepabūguom tanka nie vėina.
Tou patė žėima Kalnus gėiduojuom –
Klausies net Vītauts, baisē dīvuojies.
Ėš kor, sakīkėt, mūsa stėprībė?
Mūsa stėprībė – mūsa vėinībie!
Vesk, konėgākšti, sava tarnīstė
I Žemaitėjės konėgākštīstė! - Kudie "ruokoutėis" ė "ruoda" nie tāp jau stėprē sosėjė̅? Ruodavuotėis:
- Ėš Džervienės Teklės kningu:
- Ruoda pradietė palėka svetiou.
- Ruoda nutrūka, ėr svetīs sosėvertė atgal.
- Ėš vėsuos tuos ruodas atsėbodės atsėmėnė tik tus muotrėškas žuodius
- Gedvė atsėmėnė, kāp sunkē klausies tievūm ruodas ton nakti.
- Anā ta ruoda īr atgrasi – nuorietom vėskon lēstė pro ausis, bet nagal – vės kas nuors ožkliūn, kap ontā kalbas aple torgus, aple kaštus...
- Juk matė, kad anā ta ruoda natink, vo ons pats – ni tuo tėik...
- Vīrėšks pakeitė ruoda.
- Abodo greitā liuob atsėleistė, ožvedėn ruoda aple senus laikus.
- Matiau, rītmetie ruoda vedietau
Jė tāp internetė paėiškuosat tuo žuodė, ta apart mūsa vikipedėjės, vėsor prasmie īr "pokalbis" arba "kalba" skėrta tuostams ė pan. Zordsdavini 09:32, 2007 spalė 31 (UTC)
Ta daba rēk vėsos kalbas straipsnios pervadėnt ėš „ruoda“ ė „kalba“? --Battousai 19:01, 2007 lapkristė 8 (UTC)
Jau Aptarėmūs aple ton pasakiau - TĀP. P.S. vėituo lt "į/į-" nikumet nenauduok "ė". Visumet "i". Zordsdavini 10:42, 2007 lapkristė 9 (UTC)
Atsėprašou, bėški sosėmaišiau. Šep aš vėsaduos tik „i“ nauduojo :) --Battousai 12:46, 2007 lapkristė 9 (UTC)
[taisītė] External links
Rēk sovėinuodėt kāp rēk rašīt žuodi „nuorodos“ žemaitėškā. Vėini raša „nourodas“, kėti „nūruodas“, teka veiziet ė „nuorodas“ (kas tėkrā natėnk).--Battousai 10:53, 2007 spalė 30 (UTC)
- Mon tas labiausē tėnk nūroudas (nū žuodė nūroudītė) no mažo ė nēsu teisos. Hugo.arg 11:18, 2007 spalė 30 (UTC)
-
- Aš nauduojo "nūruoda", nes tāp siūla nauduotė rašības pagrindūs (citata ėš §8):
Čia priskirtini ir prielinksniai bei priešdėliai nu (nū-), pri (prī-), priš (prīš-), atliepiantys bk nuo(�), prie(-): tas nūspruoga ontā nukrėtės nu stuoga „tas nuosproga (dvasna) antai nukritęs nuo stogo“, pristuojė pri monės kap žaltīs „pristojo prie manęs kaip žaltys“, naujė prīvarptēlė padėrbau – jimk „naują prievarptėlę (tokią verpiamojo ratelio dalį) padariau – imk“, kāp to drīsā kėbtė priš anū (anon)? „kaip tu drįsai kibti prieš jį“, priš pati pėitu laika parejė „prieš patį pietų laiką parėjo“, ons tėkros prīšgėma īr „jis tikras priešgima (beprasmiškai prieštarauti linkęs žmogus)“. Ir žodžius priedas, nuošukos „pakulos“ daugumas taria prīds, nūšokas – tik kur ne kur pasitaiko prėids, noušokas.
-
- Zordsdavini 09:32, 2007 spalė 31 (UTC)
- A mūsu žemaitėškuo vikipedėjuo notarta, katra žemaitiu tarme nauduot rēk a vėinos žuodios nauduojam vėinuos tarmies, kėtos - kėtuos? Aš ta nėika prėiš. Veizio Zordsdavini esi dūnėnėnks. --Battousai 19:57, 2007 lapkristė 2 (UTC)
- Nē, tamsta :) neso dūnėninks (telšėškis), bet dounėninkā ėrgė vartuo kartās "ū/ī" vėituo lietovėšku "uo/ie", pvz.: "lītos", "kamūlīs". Galū galė, vėsė žuodē so prīšdelio "nu-/nū-" ėš lietovėška "nuo-" ī tonkiau nauduojamė. Tas pats ė so "pri-/prī-".
Diel vėinuos tarmies pasėrėnkėma - nie tāp. Dabā daugiau taikuom platiau vartuojamus žuodius, konstrokcėjės ė pan. Aš svajouno kumet nuors, ka būs bėndrėnė žemaitiu rašība, bet kuol nie - daugiau linkstam pri "dounėninku", ale minusos tas, ka "dūnėninkā" lėikt nuskriaustė. --Zordsdavini 05:30, 2007 lapkristė 5 (UTC)
- Nē, tamsta :) neso dūnėninks (telšėškis), bet dounėninkā ėrgė vartuo kartās "ū/ī" vėituo lietovėšku "uo/ie", pvz.: "lītos", "kamūlīs". Galū galė, vėsė žuodē so prīšdelio "nu-/nū-" ėš lietovėška "nuo-" ī tonkiau nauduojamė. Tas pats ė so "pri-/prī-".
[taisītė] Die vėsėškuo žemaitėškas vikipedėjės ėšvertėma
Žado pats sosėsėikt so stioardās (jok ani tik žmuonis, gė nasopīks jē aš paprašīso pagelbuos). Bet svarbeusė daba īr bendrā notart, kāp verstė vikipedėškos žuodios, nes kai kor īr keli galėmė variantā.
Kategorija = Kateguorėjė (mėslėjo ka vėsė sotėnka) Vaizdas = Rēk dėskosiejės - abruozdielis Naudotojas = Nauduotuos (mėslėjo ka vėsė sotėnka) Aptarimas = Aptarėms a aptarims
Ka pamėršau parašīt, napasėdėdžioukėt ė ėrašīkiet :) --Battousai 10:53, 2007 spalė 30 (UTC)
Jau so stiuardās sosėrokouta, anie žadiejė greito čieso pakeistė vardū srėtis (Wikipedia jau pakeitė ė Vikipedėjė). Hugo.arg 11:15, 2007 spalė 30 (UTC)
Ot kāp gerā :) Aš ė veizo ka īr vikipedėjė, nabe wikipedia parašīta :) --Battousai 11:19, 2007 spalė 30 (UTC)
Ožklausėma gali paveizietė čė. Tinās kuomėntarūs vėsks paaiškinta īr (bėnt jau mona dornā galvā :D). Zordsdavini 09:32, 2007 spalė 31 (UTC)
Kas nežėna, nū šiuol žėnuokėt, ka jau mūsu vikipedėjė galū galė ėšversta īr. Diel tuo prašuom nauduokat žuodios Kateguorėjė, Abruozdielis :) --Battousai 18:49, 2007 lapkristė 16 (UTC)
Vuo čė tas fainē! Pagaliau pakeitė :) Hugo.arg 08:19, 2007 lapkristė 17 (UTC)
[taisītė] Kėlmėninka lėnksnis
Kuodie prėėmta rašīt u, rokoujantis api kalbas (onglu kalba, lietoviu kalba...), ale kėtor veizio rašuoma ū (vākū, draugū). --Battousai 19:23, 2007 lapkristė 12 (UTC)
- Tas prėklausa nū kėrtė: jēgo kėrtis ont galūnės īr tumet rašuoma ū, vuo jēgo ne ont galūnės rašom paprasta u. Hugo.arg 20:17, 2007 lapkristė 12 (UTC)
- Žemaitiu kalba, kap ė lietoviu, tor kėrtius, katrėi nie vėinuo vėituo, nuors žemaitiu kalbuo onsā īr daugiau atėtraukams i pradė, bet skėrtingā nu lietoviu - gal būtė net kelė kėrtē :) ū galūnie būn tumet, ka īr kėrčiouta. Kė sakīsė (ne palē rašība) kĀlbu, ta gaunas vēksmažuodis vns., 1 asm. lt. kalbu, vuo jė kÀlbŪ (do kėrtio, pėrms kairėnis (gal net laužtėnis)), ta gaunas lt. kalbų. Īr ė daugiau tuokiū žuodiu - "draugū, vākū, gaidiū, Telšiū, mergū, stalū, kiediū, peliū, Arnū" :) Zordsdavini 07:07, 2007 lapkristė 13 (UTC)
[taisītė] Kalbuos normėnėms
Vuo pagaliau sosėrokavau so Knutux ė tas paaiškėna kāp autuomatėškā kėistė netėnkomous žuodius. Daba pašuom apatiuo pateiktė žuodius katuos būtėnā rēk parvadėntė. Hugo.arg 14:29, 2007 lapkristė 15 (UTC)
- Ton dėskosėjė geriau parkeltė i vikipedėjė:kalba, bet dabā kuokėi žuodē atēn i galva - sorašau:
- Ruoda -> kalba
- Kartās īr "Mažėikē", līg būtom lt. "Mažiekiai" -> Mažeikē
- Istuorėj -> Istuorėjė
- Nuoruodas, Nouruodas -> Nūruodas
- asontė -> esontė
- Pasiekėma -> Pasėikėmā
- gėm -> gėmė
- metas -> metās
- vyr. -> vīr.
Sāraša papėldīso. Zordsdavini 08:50, 2007 lapkristė 16 (UTC)
[taisītė] Kultūra vs Koltūra
Kāp to būtė ėš tėkra? Seniau mėsījau ka īr koltūra no ŽKD svetainie aptėkau tuoki ožraša Žemaitiu kultūras draugėjės skīrē Hugo.arg 08:52, 2007 lapkristė 16 (UTC)
- (telšėškėškā)Žemaičium kultūras draugėjės būstinė ī Telšiūs. Tas straipsnis būktās būs parašīts telšiškiaus. Unsā žinuomās nauduos balsiu variacėjė, kumet siaurījē balsē supanašie su esunčiu balsiu pu kičiaus paskiau, net dalelītės keitas. Pvz., aš toro, tu turi, ons tor. Šēp ta taisīklė čė sokort' gal, bet nunās laikuomės principa, ka narēk tūm balsium variacėjės, sunkē suprontamuo vėituo dabā rašuom "o,ė". Tāp vīkst vėinuodinims i paprastinims. ('bėngies telšėškėšks rašts')
Ėš kėtuos posės, jė veizietė i ton kap i tarptautėnė žuodė - mona pradiuo idiejė bova ėšlaikītė, bet kou tuoliau, tou labiau atsėsakau tuos idiejės, nes žemaitėškā ėštartė žuodē būtom rašuomė nežemaitėškā. Ta siūlīţiuo vėsor rašītė koltūra. Zordsdavini 10:13, 2007 lapkristė 16 (UTC)
[taisītė] Fėzėka a fizėka
Daug kor radau žuodi fizėka. A tēp teisėngā īr? --Battousai 18:49, 2007 lapkristė 16 (UTC)
[taisītė] Kėtka
Brongūs kuolegas! Kas prėsėdedat pri mienese ėnėcetīvas, prašuom napasėdėdžiouti ė pasirašīt, bo aš nasoseko, katras kuoki straipsni ėš būtėnu straipsniu sāraša parašiet. :) --Battousai 18:49, 2007 lapkristė 16 (UTC)
[taisītė] Valna a liousa?
Torio klausėma dėskosėjē - dikuo ont glavnuoje abrouzdele parašīta Vikipedėjė Valna encikluopedėjė ? vuo ne Vikipedėjė Liousa encikluopedėjė. Monei tēp vuodėjės ka mas žemaitē, kāptās dėdliau naudoujam liuosa, liousoms, liuosē, nego valna, valnoms, valnā. Jē torēt pamėslėjėmo - raškiet mona poslapie Pleckaitis 16:48, 2007 groudė 30 (UTC)