Mesopotamėjė

Straipsnis ėš Vikipedėjės, encikluopedėjės žemaitėškā.

Artėmūjū Ritū „Derlingasis posmėnulis“
Artėmūjū Ritū „Derlingasis posmėnulis“

Mesopotamėjė (arba Tarpopis; ėš graikū r. Μεσοποταμία, senuoves persū Miyanrudan – tarpopis, arba aramiejū Beth-Nahrin – dvė opes) - regijuons pėitvakariū Azijuo aplinkou Tėgra ė Eufrata opes dabartinie pėitrītiū Anatuolijuo (Turkijuo), Sirijuo ė Irakė.

Mesopotamėjė īr seniausis opėnės, drėkėnamuoses žemdėrbīstes civilizacinis regijuons, vėina ėš galėmū rašta atsiradėma vėitū.

Torėnīs

[taisītė] Padietes

Šiaurie Mesopotamėjė prasīded nu Taura kalnū, vuo pėitūs sėik Persėjės īlonk. Ritūs Mesopotamėjė rėbuojas su Irana kalnās, vuo vakarūs' su Arabėjės dīkomo ė Sirėjes aukštikalniem.

[taisītė] Istuorėjė

[taisītė] Priešistuorėjė

Gīvenvėites Mesopotamijuo aptinkamas jau vėdorėniajamė paleolitė. Pėrmūjū prietėliū etnėnė prėklausuomībė nežėnuoma. Seniausė prietelē, katrus mėnavuo rašītėnē šaltėnē, bova šumerā - pėitūs ė akadā - šiaurie. Akadū kalba prėklausė semitū-kamitū ruodū grope, vuo šumerū ruoduos sāsajas su kėtuom ruoduom nier nustatītas.

[taisītė] Unkstīvuoji istuorėjė

VI-V tūkst. pr. Kr. Mesopotamijuo gīvava trīs skirtingas koltūras:

  • Hassuna perijuods (5800-5500)
  • Samaros perijuods (5600-5000)
  • Halafo perijuods (5500-4500)

Mesopotamėjė bova apgīvendinta ė ožkariauta daugele senuoves civilizacijū, iskaitont šumerus, akadus, babėluoniečius, asėrus ė Persėjės imperėjė. Mesopotamėjė bova suvienīta ė ijējė i tū valstībiū sudieti:

  1. Šumerū – akadū imperėjė, 2300-2200 m. pr. m. e., suvienėjėms siejams su Sar(a)guono.
  2. Pėrmuoji (Senuoji) Babėluoėjės karalīstė, 1800-1600 m. pr. m. e., suvienėjėms siejams su Hamurabio – žėmiausio Babėluona civilizacėjės valduovu
  3. Asirėjės imperėjė, 700-612 m. pr. m. e., suvienėjėms siejams su Ašurbanipalo – žėmiausiu anuos valduov
  4. Untruoji (Naujuoji) Babėluonėjės karalīstė / Kaldiejū Babėluons, 612-539 m. pr. m. e. Tū suvienėjėm gal' sietė su dvėjēes žėmiausēs tuos karalīstės valduovās Nabuchodonosaro I ė II.

4-3 tūkst. rėbuos' atsirond miestā-valstībes: Nipūrs, Lagašos, Uroks ė kėtė.

Istuorėnē šaltėnē: Mesopotamėjės dontiraštē, Senāsis Testamėnts, graikū rašītuojē.

[taisītė] Apronga

Ėš išlėkusiū vaizdoujamuoje mena pavizdžiū matuos, ka vīrā nešiuojė ėlgas barzdas, ėlgus plaukus, perskėrtus per vėduri sklastīmo. Nešiuodav sijuon. Muotrėškū plaukā supintė i kasas, tuos sudietas aplinkou galv. Plati tonėka susegta unt kairiuoje petėis.