Žemaitėjės ekuonomėka

Straipsnis ėš Vikipedėjės, encikluopedėjės žemaitėškā.

Žemaitėjės ekuonomėka - sodeamuojė, pėlna ėntegrouta ė vėsuos Lietovuos ekuonomėka, Lietovuos, ėr ES ekuonomėkas dalės.

Žemaitėjuo nier smarkē ėšvīstita pramuonė a daugiau žemės ūkis. Pagrėndėnē pramuonės centrā īr Šiaulē, Mažeikē, Gargždā, Telšē, Tauragie, Naujuojė Akmenė. Maista (pėina pruoduktu, mēsuos, alaus, dounas; daugel miestu), tekstiles (Šiauliūs, Plongie, Tauragie), mašinu (dvėratē, televizuorē - Šiauliūs), naptuos pardėrbima (Mažeikiūs), baldu (Gargždūs), statībiniu materjalu (N. Akmenie, Koršienūs, Tauragie, Gargždūs) ė kt.

Žemaitėjuo augėnami kvėitē, linā, rogē, rapsā, bolbes, daržuovės, rītūs - cokrėnė ronkelē. Derlėngiausė rajuonā īr Kelmės, Raseiniu, Jorbarka. Augėnami galvijē, paršā, vištas. Īr kelets žovu augėnima firmu (Pasroujė, Paopīs, Bubē, Laikšės). Žagarie ė Pagiegiūs veisiami žėrgā.

Žemaitėjė kert kelets svarbiū transpuorta arterėju: autuostrada Kauns-Klaipieda, plentā Paneviežīs-Palonga, Suovietsks-Rīga, senuovėnis Žemaitiu plents ė kt. Svarbiausi gėlžkelē: Vėlnios-Klaipieda so atšaka lėnk Mažeikiu, Suovietsks-Radvėliškis. Laivounama opė īr tėktās Nemons.

[taisītė] Žemaitėjės torėzmos

Žemaitėjė tor dėdlė naėšnaudoute torėzma potencėjala. Žemaitėjuo īr poikė gamta ė namažā ėšlėkosio koltūrėsniu, ėstuorėniu, relėgėnio arkitektūras pamėnklo.

Dėddliuojė ožsėine torėsto dalės atvīkst ėš Latvėjės, Lėnkėjės, Ėspanėjės, Suomėjės ė Švedėjės. Dėdlė dalės anu aplonka Žamitėjės nacijuonalėnė parka. Namaža torėsto atvažiou lėipas mienesiė ī Žemaitiu Kalvarėjuo ēnonius atlaidos.