Svieta krepšėnė čempijuonats
Straipsnis ėš Vikipedėjės, encikluopedėjės žemaitėškā.
Pasaule vīru krepšėne čempijuonats - ontrs pagal svarbom vīru krepšėn turnīrs pu Olimpiniu žaidīniu.
Pasaul čempijuonats vykst kas ketorė meta. Anam žaid rinktėns ėš vėsū žemīnu.
[taisītė] Istuorėjė
Pėrmasis pasaule čempijuonats ivīka 1950 metās Argentinuo. Išvės jau yr ivyke 14 čempijuonatu.
1958 metās turiejes vīkt pasaule čempijuonats naivīka, nes rengieja - Čiles respublika nespiej atlėkt vėsū darbū, FIBA turnyro metams nukielė ėr uns ivīka 1959 metās. Pu tuo viel stėpreuses komandas susirnkdav kas ketorė meta, bet pradiej kėlt nesklandumu su kėtas turnyras dėl susimaišiusiu metū i pasaul čempijuonats turiejes vīktei 1971 metās ivīka 1970 metās. Nu tuo laik uns vės laik tėksle vīks kas ketorė meta.
Daugeuse kartu Pasaule čempijuonato rėngė Argentina i Brazilėjė - pu do kartus.
Daugeuse čempijuonu titulu tor Jugoslavėjes (5) ėr JAV bei SSRS (3) rinktėnes.
[taisītė] Pasaul čempijuona
Meta kor vyk čempijuons
1950 Argentina Argentina
1954 Brazilėj JAV
1959 Čil Brazilėj
1963 Brazilėj Brazilėj
1967 Urugvajos SSRS
1970 Jugoslavėj Jugoslavėj
1974 Puerto Riks SSRS
1978 Filipina Jugoslavėj
1982 Kolumbėj SSRS
1986 Ispanėj JAV
1990 Argentina Jugoslavėj
1994 Kanada JAV
1998 Graikėj Jugoslavėj
2002 JAV Jugoslavėj
2006 Japuonėj ?????????